Kretingos Šeimos Medicinos Centras - Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai

Parama 2% nuo GPM

PRAŠYMAS PERVESTI 2% GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO SUMOS KRETINGOS ŠEIMOS MEDICINOS CENTRO BENDRUOMENEI
Prašome paremti Kretingos Šeimos Medicinos Centro Bendruomenės veiklą, skiriant mums iki 2 % sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Jums ši parama nieko nekainuoja, o mums - tai galimybė įsigyti naujos medicininės įrangos ir galimybė gerinti paslaugų kokybę.
Maloniai prašome pasinaudoti šio įstatymo teise ir paremti Kretingos Šeimos Medicinos Centro Bendruomenę.

PRAŠYMAS PERVESTI 2% GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO SUMOS KRETINGOS ŠEIMOS MEDICINOS CENTRO BENDRUOMENEI

 

parama_forma_mazytis_2proc

 

Prašome paremti Kretingos Šeimos Medicinos Centro Bendruomenės veiklą, skiriant mums iki 2 % sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Jums ši parama nieko nekainuoja, o mums - tai galimybė įsigyti naujos medicininės įrangos ir galimybė gerinti paslaugų kokybę. 

 

Maloniai prašome pasinaudoti šio įstatymo teise ir paremti Kretingos Šeimos Medicinos Centro Bendruomenę.

 



Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai
Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai
Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pataria: norint sustiprinti imunitetą, polivitaminus vartoti tik pabaigus antibiotikų kursą.
Remiantis tyrimais, beveik 8 proc. pacientų Lietuvoje antibiotikus vartoja savo nuožiūra ir dažniausiai jų savo vaistinėlėse ieško tada, kai „kiti vaistai nepadeda“. Su tokiu gyventoju požiūriu vis dar susiduriantis Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba perspėja: vartoti antibiotikus nepaskyrus gydytojui arba nutraukti šių vaistų vartojimą, vos pasijutus geriau, yra didžiausia klaida.
A. Žeiba pripažino, kad gyventojai darosi sąmoningesni ir vis atsakingiau vartoja antibiotikus, tačiau klaidų dar pasitaiko. Tai patvirtina ir Pasaulinė sveikatos organizacija, kurios duomenimis, 50 proc. visų pacientų nesugeba teisingai vartoti vaistų.
Dozė, ritmas bei trukmė
A. Žeiba, remdamasis moksliniais tyrimais, tvirtino, kad vartoti antibiotikus būtina tik paskyrus gydytojui, kuris nustato vaisto dozę bei jo vartojimo trukmę.
„Dauguma antibiotikų yra vartojami 7 dienas, ir yra labai blogai, jei žmogus, pasijutęs geriau, trečią ar ketvirtą dieną nusprendžia daugiau antibiotikų nevartoti. Tuomet dalis ligą sukėlusių bakterijų lieka, jos ir vėl dauginasi, tuo pačiu vystosi jų atsparumas vaistams. Vadinasi, kitą kartą reikės skirti jau stipresnius antibiotikus. Didėjantis atsparumas vaistams yra didžiausias šių laikų iššūkis“, – teigė A. Žeiba.
Be to, gydantis reikia stengtis paskirtą antibiotikų dozę išgerti tomis pačiomis valandomis, leistina pavėluoti nebent pusvalandžiu. „Kodėl tai svarbu – kad antibakterinės medžiagos koncentracija kraujyje išliktų tolygi, „nešokinėtų“, kai vaisto dozės suvartojamos nevienodais laiko tarpais“, – paaiškino A. Žeiba.
Kada antibiotikai būtini
Antibiotikai nenaikina virusų – tai, remiantis Eurobarometro tyrimu „Antimikrobinis atsparumas“ (2010 m.), žino tik 20 proc. Lietuvos gyventojų. Tad būtent todėl, kad pats žmogus, susirgęs negali atskirti, ar jo ligos sukėlėjas yra bakterijos, ar virusai, ir negalima pradėti vartoti antibiotikų, neapsilankius pas gydytoją.
A. Žeiba įsitikinęs, kad prieš paskiriant antibiotikus, pravartu padaryti kraujo tyrimą, kuris atskleidžia ligos sukėlėją, kita vertus, tam tikrais atvejais įgudusi mediko akis jį atpažįsta iš tam tikrų požymių.
„Jei antibiotikai vartojami be reikalo, jie labai susilpnina žmogaus sveikatą, nes naikinamos ne tik patologinės, bet ir organizmą apsaugančios bakterijos, taigi krinta jo atsparumas“, – teigė A. Žeiba.
Tačiau kartais gydytojai neturi kitos išeities kaip tik skirti antibiotikų – ne visada aišku, kokie tiksliai mikroorganizmai sukėlė ligą, nes jie mutuoja, iššaukia naujas infekcijas, sparčiai dauginasi, taigi ir kova su jais būna sunki ir įtempta. Tokiu atveju gydytojai džiaugiasi, kad apskritai yra vaistų, kurie padėtų pacientui pasveikti.
Jei antibiotikų atsisakoma
A. Žeibos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai motinos, baimindamosis dėl pašalinio poveikio, nesutinka savo vaikams duoti antibiotikų, tikėdamosis, kad pavyks išsigydyti kitais vaistais.
„Su tuo sutinku tik tokiu atveju, jei pacientai įvykdo mano sąlygą – kiekvieną ar kas antrą dieną daryti kraujo tyrimą, jog aš, kaip gydytojas, matyčiau, ar liga neprogresuoja, – teigė A. Žeiba. – Sutinku, kad kartais net ir sergant sunkiai, galima pasveikti be antibiotikų, tačiau tuomet reikia būti medikų priežiūroje ir kontrolėje. Pavyzdžiui, žinau atvejį, kai Danijoje vaikas, kuriam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, gulėjo reanimacijoje ir nebuvo gydomas antibiotikais, tačiau jam kraujo tyrimas buvo daromas kas 3-4 val., taip medikai stebėjo jo būklę. Vaikas pasveiko. Tačiau noriu pabrėžti, kad savarankiškai atsisakyti antibiotikų esant sunkiai būklei, būtų nedovanotina rizika.“
Vitaminai kartu su antibiotikais – beprasmiška
Vienas dažniausių antibiotikų šalutinių poveikių – viduriavimas, tad kartais pacientai, norėdami to išvengti, profilaktiškai pradeda vartoti vadinamąsias gerąsias bakterijas.
„Aš laikausi pozicijos: kol šalutinių poveikių nėra, nieko papildomai vartoti nereikia. Jei žmogus neviduriuoja, jo geriamus probiotikus labai gerai suvalgys tie patys antibiotikai. Tai kam išlaidauti? – kalbėjo A. Žeiba. – Taip pat ir su multivitaminais. Ir šviesaus atminimo prof. habil. dr. Algimantas Raugalė savo monografijoje pažymi, kad multivitaminų vartojimas drauge su antibiotikais yra visiškai nenaudingas, išskyrus vienintelį vitaminą C. Kita kalba, kai jau antibiotikų kursas baigtas – tuomet organizmo imunitetą galima pastiprinti ir polivitaminais.“
Rusiškų antibiotikų nerekomenduotų
„Rusiški antibiotikai – tai katastrofa. Iš jų dažniausiai žmonės vartoja tetracikliną ir doksicikliną, nepasidomėję jų šalutiniais poveikiais, duoda jų net vaikams, o juk taip gali būti sutrikdomas dantų, kaulų vystymasis. Nekalbu apie tuos antibiotikus, kurie pagaminti Rusijoje, tačiau skirti europietiškoms šalims ir atitinka jų keliamus reikalavimus“, – griežtą nuomonę išsakė A. Žeiba.
Jam teko savo praktikoje gydyti pacientus, atvykusius iš Maskvos – jie, pasak A. Žeibos, patvirtino, kad dėl menkos vaistų ir vakcinų gaminimo kontrolės Rusijoje dažnai pasitaikančios sunkios komplikacijos, o tai ir iššaukia judėjimus apskritai prieš visus antibiotikus ir skiepus.

Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai

 

antibiotikai_zeiba

Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pataria: norint sustiprinti imunitetą, polivitaminus vartoti tik pabaigus antibiotikų kursą.

 
Remiantis tyrimais, beveik 8 proc. pacientų Lietuvoje antibiotikus vartoja savo nuožiūra ir dažniausiai jų savo vaistinėlėse ieško tada, kai „kiti vaistai nepadeda“. Su tokiu gyventoju požiūriu vis dar susiduriantis Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba perspėja: vartoti antibiotikus nepaskyrus gydytojui arba nutraukti šių vaistų vartojimą, vos pasijutus geriau, yra didžiausia klaida. A. Žeiba pripažino, kad gyventojai darosi sąmoningesni ir vis atsakingiau vartoja antibiotikus, tačiau klaidų dar pasitaiko. Tai patvirtina ir Pasaulinė sveikatos organizacija, kurios duomenimis, 50 proc. visų pacientų nesugeba teisingai vartoti vaistų.


Dozė, ritmas bei trukmė


A. Žeiba, remdamasis moksliniais tyrimais, tvirtino, kad vartoti antibiotikus būtina tik paskyrus gydytojui, kuris nustato vaisto dozę bei jo vartojimo trukmę.


„Dauguma antibiotikų yra vartojami 7 dienas, ir yra labai blogai, jei žmogus, pasijutęs geriau, trečią ar ketvirtą dieną nusprendžia daugiau antibiotikų nevartoti. Tuomet dalis ligą sukėlusių bakterijų lieka, jos ir vėl dauginasi, tuo pačiu vystosi jų atsparumas vaistams. Vadinasi, kitą kartą reikės skirti jau stipresnius antibiotikus. Didėjantis atsparumas vaistams yra didžiausias šių laikų iššūkis“, – teigė A. Žeiba.


Be to, gydantis reikia stengtis paskirtą antibiotikų dozę išgerti tomis pačiomis valandomis, leistina pavėluoti nebent pusvalandžiu. „Kodėl tai svarbu – kad antibakterinės medžiagos koncentracija kraujyje išliktų tolygi, „nešokinėtų“, kai vaisto dozės suvartojamos nevienodais laiko tarpais“, – paaiškino A. Žeiba.


Kada antibiotikai būtini


Antibiotikai nenaikina virusų – tai, remiantis Eurobarometro tyrimu „Antimikrobinis atsparumas“ (2010 m.), žino tik 20 proc. Lietuvos gyventojų. Tad būtent todėl, kad pats žmogus, susirgęs negali atskirti, ar jo ligos sukėlėjas yra bakterijos, ar virusai, ir negalima pradėti vartoti antibiotikų, neapsilankius pas gydytoją.


A. Žeiba įsitikinęs, kad prieš paskiriant antibiotikus, pravartu padaryti kraujo tyrimą, kuris atskleidžia ligos sukėlėją, kita vertus, tam tikrais atvejais įgudusi mediko akis jį atpažįsta iš tam tikrų požymių.


„Jei antibiotikai vartojami be reikalo, jie labai susilpnina žmogaus sveikatą, nes naikinamos ne tik patologinės, bet ir organizmą apsaugančios bakterijos, taigi krinta jo atsparumas“, – teigė A. Žeiba.


Tačiau kartais gydytojai neturi kitos išeities kaip tik skirti antibiotikų – ne visada aišku, kokie tiksliai mikroorganizmai sukėlė ligą, nes jie mutuoja, iššaukia naujas infekcijas, sparčiai dauginasi, taigi ir kova su jais būna sunki ir įtempta. Tokiu atveju gydytojai džiaugiasi, kad apskritai yra vaistų, kurie padėtų pacientui pasveikti.


Jei antibiotikų atsisakoma


A. Žeibos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai motinos, baimindamosis dėl pašalinio poveikio, nesutinka savo vaikams duoti antibiotikų, tikėdamosis, kad pavyks išsigydyti kitais vaistais.


„Su tuo sutinku tik tokiu atveju, jei pacientai įvykdo mano sąlygą – kiekvieną ar kas antrą dieną daryti kraujo tyrimą, jog aš, kaip gydytojas, matyčiau, ar liga neprogresuoja, – teigė A. Žeiba. – Sutinku, kad kartais net ir sergant sunkiai, galima pasveikti be antibiotikų, tačiau tuomet reikia būti medikų priežiūroje ir kontrolėje. Pavyzdžiui, žinau atvejį, kai Danijoje vaikas, kuriam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, gulėjo reanimacijoje ir nebuvo gydomas antibiotikais, tačiau jam kraujo tyrimas buvo daromas kas 3-4 val., taip medikai stebėjo jo būklę. Vaikas pasveiko. Tačiau noriu pabrėžti, kad savarankiškai atsisakyti antibiotikų esant sunkiai būklei, būtų nedovanotina rizika.“


Vitaminai kartu su antibiotikais – beprasmiška


Vienas dažniausių antibiotikų šalutinių poveikių – viduriavimas, tad kartais pacientai, norėdami to išvengti, profilaktiškai pradeda vartoti vadinamąsias gerąsias bakterijas.


„Aš laikausi pozicijos: kol šalutinių poveikių nėra, nieko papildomai vartoti nereikia. Jei žmogus neviduriuoja, jo geriamus probiotikus labai gerai suvalgys tie patys antibiotikai. Tai kam išlaidauti? – kalbėjo A. Žeiba. – Taip pat ir su multivitaminais. Ir šviesaus atminimo prof. habil. dr. Algimantas Raugalė savo monografijoje pažymi, kad multivitaminų vartojimas drauge su antibiotikais yra visiškai nenaudingas, išskyrus vienintelį vitaminą C. Kita kalba, kai jau antibiotikų kursas baigtas – tuomet organizmo imunitetą galima pastiprinti ir polivitaminais.“


Rusiškų antibiotikų nerekomenduotų


„Rusiški antibiotikai – tai katastrofa. Iš jų dažniausiai žmonės vartoja tetracikliną ir doksicikliną, nepasidomėję jų šalutiniais poveikiais, duoda jų net vaikams, o juk taip gali būti sutrikdomas dantų, kaulų vystymasis. Nekalbu apie tuos antibiotikus, kurie pagaminti Rusijoje, tačiau skirti europietiškoms šalims ir atitinka jų keliamus reikalavimus“, – griežtą nuomonę išsakė A. Žeiba.


Jam teko savo praktikoje gydyti pacientus, atvykusius iš Maskvos – jie, pasak A. Žeibos, patvirtino, kad dėl menkos vaistų ir vakcinų gaminimo kontrolės Rusijoje dažnai pasitaikančios sunkios komplikacijos, o tai ir iššaukia judėjimus apskritai prieš visus antibiotikus ir skiepus.

 

 

Publikuota:

Laikraštis "Pajūrio naujienos"

Dovilė URNIKIENĖ

2018-02-02

 

Mes spaudoje

Alergija – liga, turinti daug veidų
Alergija – liga, turinti daug veidų Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pastebi, kad alergijų kamuojamų pacientų – vis daugiau. Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba teigė,
Įvertinimas – įpareigojimas dirbti geriau
Įvertinimas – įpareigojimas dirbti geriau „Kretingos šeimos medicinos centro“ direktorės ir gydytojos Augenijos Juknevičienės rankose – garbės ženklas, žymintis jai suteiktą Nusipelniusio Lietuvos
Gydymo sėkmei užtikrinti – pažangios tyrimų technologijos
Gydymo sėkmei užtikrinti – pažangios tyrimų technologijos Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamoje įstaigoje galima atlikti didelės įvairovės
 Pasitikrinti verta net ir nejaučiant simptomų
    Pasitikrinti verta net ir nejaučiant simptomų Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė įsitikinusi, kad vien dalyvauti prevencinėse programose nepakanka – gautus
Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai
Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pataria: norint sustiprinti imunitetą, polivitaminus vartoti tik pabaigus antibiotikų kursą. Remiantis tyrimais, beveik 8
Sėkmės raktas – rūpestis pacientais, ne tik šiems susirgus
Sėkmės raktas – rūpestis pacientais, ne tik šiems susirgus Kretingos šeimos medicinos centro vadovė Augenija Juknevičienė įsitikinusi, kad už medicinines žinias ne mažiau svarbus yra gydytojo ir paciento
Susibūrusios po kunigaikštienės Birutės vėliava
Susibūrusios po kunigaikštienės Birutės vėliava Kretingos parapijos namuose apsilankiusios birutietės: (iš kairės) Sigita Stonkienė, Asta Mordvinukienė, Boneta Baltrūnienė ir Kristina Dregval. Lietuvos
Trūksta saulės – nepakanka vitamino D
Trūksta saulės – nepakanka vitamino D   „Vitaminas D yra saulės vitaminas. Statistika parodė, kad net 76 proc. Lietuvos gyventojų šio vitamino trūksta. Todėl tamsiuoju metų periodu mūsų šalies žmonėms
Kretingos šeimos medicinos centro įkurtuvės
  Kretingos šeimos medicinos centro įkurtuvės   Kretingos šeimos medicinos centras šią savaitę pacientus pradėjo priiminėti naujose patalpose Kretingoje Vytauto gatvės 71-ame name. Nuo šiol centras Kretingoje
Didžiausia klaida – negaivinti nukentėjusiojo
  Didžiausia klaida – negaivinti nukentėjusiojo Pagal statistiką Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai – miokardo infarktui, po skendimo ar elektros traumos – tėra atgaivinama vos 5 proc. žmonių, o pasaulyje –