Karšti orai kelia pavojų PDF Spausdinti

 

Karšti orai kelia pavojų



Smarkiai atšilus orams, atsiranda pavojų, apie kuriuos kitu metų laiku net nepagalvojame. Vienas iš dažniausių rūpesčių – tai perkaitimas saulėje. Be to, būnant gamtoje, atsiranda alerginių susirgimų pavojus, erkių bei gyvačių įkandimo atvejai. Apie tai, kaip elgtis ištikus nelaimei – pokalbis su Kretingos „Šeimos medicinos centro“ bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskiene.

 

zamulskiene1

 

Perkaitimas pavojingas kiekvienam
„Nuo smarkiai padidėjusios temperatūros kenčia visi, tačiau labiausiai - vaikai iki 4 metų bei žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys padidėjusį kraujospūdį bei psichikos sutrikimų, - teigė S.Zamulskienė. – Persikaitinus saulėje žmogų gali ištikti saulės arba šilumos smūgis. Pagrindiniai jo požymiai: stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, skambesys ausyse. Labai perkaitus, gali prasidėti traukuliai, žmogus gali prarasti sąmonę ar net ištikti koma“.
Perkaitus saulėje, nedelsiant patartina kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Pažastyse ar kirkšnyse galima padėti ką nors šalto, ant galvos – šaltą kompresą.
Kadangi perkaitus prakaituojant bei vemiant prarandama daug skysčių, reikia duoti gerti kuo daugiau drungnų ir nesaldžių skysčių.
Pasak Visuomenės sveikatos centro specialistės ekstremalioms situacijoms Loretos Damoševičienės, efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra jo prevencija. Esant karštam orui, būtina gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių bei turinčių kofeino gėrimų, kurie išstumia skysčius iš organizmo. Į lauką patariama eiti užsidėjus galvos apdangalą, rengtis natūralios medžiagos rūbais. Per karščius reikėtų riboti fizinį krūvį. Specialistė perspėja: nei žmogaus, ypač senyvo amžiaus ar vaiko, nei gyvūno nepalikti uždarame automobilyje.

Vabzdžių, erkių bei gyvačių įkandimai
„Vabzdžių įgėlimui jautresni yra vaikai arba alergiški žmonės. Tačiau gali būti pavojinga, jei ir suaugusiam žmogui vapsva ar bitė įgelia į jautresnes kūno vietas, tarkim, į liežuvį ar burnos ertmę. Tuomet organizme gali prasidėti alerginė reakcija, žmogus gali pradėti dusti, - kalbėjo gydytoja S.Zamulskienė. – Todėl įgėlus vabzdžiui būtina kiek galint greičiau ištraukti geluonį, dezinfekuoti įkandimo vietą. Jei ima svaigti galva, įkandimo vieta išrausta, būtina nedelsiant kreiptis į medikus“.
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos, iškyla pavojus, kad erkė per žaizdą įšvirkš virusą – jų dažniausiai platinamo erkinio encefalito, Laimo ligos. Erkės nereiktų spausti ar tepti riebalais, o sučiupus arčiau galvos truktelti sukamuoju judesiu.
Vietą, kur įkando erkė, reikia apiplauti vandeniu ir dezinfekuoti. Visą mėnesį būtina stebėti savo sveikatą, o kilus įtarimui dėl galimo užsikrėtimo nuo erkės įsiurbimo, reikia kreiptis į gydytoją.
Pasak medikės, vaistinėse yra apstu apsauginių repelentų, saugančių nuo vabzdžių ir erkių įkandimų. Vykstant ilsėtis ar pramogauti į gamtą, atviras kūno vietas rekomenduojama jais patepti ar papurkšti.
Gydytojos darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai žmonės vasarą kreipiasi ir dėl gyvačių įkandimo. Nors nuo Lietuvoje besiveisiančių gyvačių įkandimo paprastai nemirštama, tačiau gali išsivystyti tokia organizmo būklė, kai žmogus gali mirti nuo sukeltų įkandimo komplikacijų.
„Gyvatės nuodai įkandimo vietoje tirpdo eritrocitus, patenka į kraujotakos sistemą, užkemša inkstų kanalus. Todėl gali išsivystyti pavojinga organizmo būklė – inkstų blokada. Be to, gyvatės įkandimas irgi gali sukelti alergines reakcijas, net šoką, nuo kurio galima numirti.
Iškart įkandus gyvatei, žmogus pajaučia deginantį skausmą. Pradeda pykinti, prasideda pilvo skausmas, apima mieguistumas, pakyla temperatūra, o įkastoji vieta ištinsta“, - gyvatės įkandimą apibūdino gydytoja.
Anot jos, rekomenduojama nedelsiant įkandimo vietą iščiulpti. Tačiau tik tokiu atveju, jei burnos ertmėje nėra jokių žaizdelių bei netvarkingų dantų. Įkąstą vietą reikia kuo mažiau judinti, kad kraujo apytaka sulėtėtų ir kuo skubiau kreiptis į medikus. Nukentėjusiajam medikai sulašins skysčių, kad iš organizmo kuo greičiau pasišalintų aptirpę eritrocitai.

Kiti netikėtumai
Atšilus orams, padaugėja ir apsinuodijimų maistu. Į paplūdimį nerekomenduojama neštis gendančių maisto produktų: mišrainių, rūkytos vištos.
Pajutus apsinuodijimą maistu – pykinimą, vėmimą, temperatūros padidėjimą, prasidėjus viduriavimui, - nedelsiant būtina kreiptis į medikus. Jei žmogus tik viduriuoja, patartina išgerti virškinimo fermentų bei „Smecta“ miltelių, gerti daug skysčių, kad atstatytų jų balansą.
Be to, vartojamų vaistų nereikėtų neštis į paplūdimius. Juos reikėtų išgerti prieš einant į paplūdimį, nes nežinia, kaip juos gali paveikti saulė.
Kai kurie vaistai saulėje, tarkim - populiarusis tepalas „Fastum gel“ - turi fotosensibilizuojantį, t.y. odos alergijas išprovokuojantį, poveikį. Jei reikalinga juo teptis, pateptas kūno vietas būtina laikyti uždengtas.
Per karščius nepatartina ravėti kai kurių augalų, pavyzdžiui – rūtų, nes šie, gydytojos žodžiais, taip pat sukelia alergines reakcijas.

 

 

Straipsnis publikuotas:

Pajūrio naujienos

(52)2006-07-04
Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

http://www.pajurionaujienos.com

 

Mes spaudoje

Kretingos šeimos medicinos centro įkurtuvės
  Kretingos šeimos medicinos centro įkurtuvės   Kretingos šeimos medicinos centras šią savaitę pacientus pradėjo priiminėti naujose patalpose Kretingoje Vytauto gatvės 71-ame name. Nuo šiol centras Kretingoje
Didžiausia klaida – negaivinti nukentėjusiojo
  Didžiausia klaida – negaivinti nukentėjusiojo Pagal statistiką Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai – miokardo infarktui, po skendimo ar elektros traumos – tėra atgaivinama vos 5 proc. žmonių, o pasaulyje –